žemaitiškumas

žemaitiškùmas sm. (2) DŽ 1. NdŽ, KŽ → žemaitiškas 1: Tarmės atžvilgiu [M. Mažvydo] katekizmas išsiskiria savo aiškiu žemaitiškumu A.Sal. Per ilgus metus iš jo tarties išnyko visi žemaitiškumo pėdsakai, ir dabar Žemaitukas (pavardė) taip gerai dzūkavo, lyg čia būtų gimęs ir augęs V.Krėv. 2. žemaičių tarminė ypatybė: Taisytajame leidime palikta daug žemaitiškumų J.Jabl. Vėlesniuose darbuose, iš kurių žymiausias yra A. Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodynas, broliai [Juškos] pradėjo gerokai lyginti kalbos tarmiškumus, daugelį žemaitiškumų pakeisdami aukštaičių vakariečių, ypač pietiečių, kalbos ypatybėmis LKV189.